Senai kažką berašiau, nes turbūt nebuvo nieko įdomaus, o gal sutrukdė mokslai, bei geras oras. Bet koks skirtumas? Aš vėl rašau. Tik šį kartą kitaip. Labai „kitaip“.
Visi turbūt girdėjome jau apie A.A Vytautą Šapranauską. Taip, jis buvo didis aktorius, humoristas, laidų vedėjas ir žmogus, kuris buvo visų „galų“ meistras. Tai ir paskatino mane rašyti, tačiau ne apie Šapranauską, bet apie tai, kaip mes viską darome tik po laiko.
- Dabar kai nusižudė įžymus žmogus visas internetas, bei televizija knibždėti knibžda kalbų apie pagalbos linijas, bei apie statistikas kiek žmonių pakelia prieš save ranką, tačiau kodėl visa tai yra tiek iškeliama, kai jau nutinka tai, kas visus labai sukrečia. Taip pat vakar žiūrėdamas chorų karus išgirdau, kad suma (apie 100 tūkst. litų), kuri buvo paaukota toms pagalbos linijoms prilygsta tokiai sumai, kurią VALSTYBĖ būtų skyrusi per PUSĘ METŲ, o paprasti Lietuvos žmonės tai padarė per kelias valandas…
- Taip pat prisimenu vieną iš Šapranausko juokelių, kuris buvo „Nes tik Lietuvoje, baseinai pradedami statyti tik po to, kai yra iškovojamas olimpinis auksas“. Taigi vėl puikiai įrodoma, kad viskas yra po laiko. Turbūt „genijai“, kurie valdo visą sistemą mano, kad jei nėra aukso ar kitų pasiekimų tai ir nereikia sąlygų tai sporto šakai, nes medalių juk nėra… Bet ar čia logika? Statyti normalios būklės ir reikalavimų baseinus tik po to, kai jau kažkas iškovoja auksą? Su tokia logika, toli važiuosim.
- Tinka ir elementariausia emigracija, kol niekas niekur nevažiavo, niekas nieko ir nedarė, kad užtikrintų tai ko reikia žmonėms, kad jie pasiliktų Lietuvoje. Tačiau kaip pamatė, kad Lietuviai masiškai palieka Lietuvą ir į ją nedaugelis sugrįžta, pradėjo garsiai šaukti. Tačiau yra patarlė „Kas daug loja, mažai kanda“, taip ir čia daug loja, bet, kad ką darytų, kad lietuviai grįžtų nedaro…
- Taip pat ir patyčios tinka šiai temai. Su patyčiomis mano nuomone situacija geresnė, bet ne gera. Apie patyčias galima išgirsti ir pamatyti daug darbų, kurie jas niekina, bet ir tai daroma retkarčiais. Bet jei pasitaiko kokia savižudybė dėl patyčių ar kas kita visas internetas ir televizija kala į galvą patyčios blogai, patyčios negerai. Tačiau ar tokio pasakymo užtenka ir dar po to kai kas nors jau yra įvykę? Manau ne. Asmeniškai dar nesu pastebėjęs ką nors tokio gero, kad po to nenorėčiau pašiepti kito. Turbūt dabar įjungus jaunimui filmuką, kuris rodo kaip iš ko nors yra tyčiojamasi ir kaip tas pašaipų objektas jaučiasi, daugelis juoktųsi iš patyčių, o ne galvotų, kaip blogai jaučiasi tai patiriantis žmogus. Tikrai paspausčiau ranką ar žemai nusilenkčiau žmogui, kuris sukurtų tai, kas tikrai sumažintų patyčių skaičių.
- Sportas. Ne tiek kiek sportas, tiek kiek sveikas gyvenimas. Apie E „vitaminus“ yra šnekama, bet nedaug tik retkarčiais. Tačiau ar valdžia nemato kokia situacija šiuo metu su vaikų maistu ar svoriu? Kodėl tiek mažai šnekama apie sveiką gyvenimą ir kodėl tiek mažai daroma tarp jauno amžiaus žmonių? Dabar žiauru darosi, kai matai per pertrauką lekiančius vaikus nusipirkti traškučių ar kolos… Aš garantuoju, kad po kiek laiko, kai pamatys valdžia kiek vaikų yra nutukę, jie vėl garsiai los, bet nieko nedarys…
Būtų galima vardyti ir vardyti ką darome po laiko ne tik mes, bet ir kitos šalys… Tačiau kodėl taip yra? Kodėl mes į viską žvelgiame kitaip kai kas nors jau yra įvykę? Kodėl mes nedarome to visą laiką? Aišku visko daryti nereikia, nes negali nuspėti kas bus toliau, bet paprasčiausi ir elementariausi dalykai turi būti sakomi ir daromi visada ir visur, kol pagaliau įkalsime žmonėms į galvą, kad tai daryti blogai ir negražu.
Taigi ir tie kurie skaito, padarykite viską ką galite (aišku tik gera) nes vėliau gali būti per vėlu.